Polacy na Litwie

Nustebau gerb. energetikos viceministre Renata Cytacka, pagarba Jums. Kai rašiau savo mintis, jas adresavau p. Valdemarui Tomaševskiui. Tiesa sakant, aš nesu politikos žinovė, bet nustebino tai, kad gavau atsakymą iš Jūsų, viešo asmens, be to, energetikos viceministrės. Dėkinga Jums, gerb. viceministre, kad esate neabejinga mano, kaip paprastos pilietės, problemoms. Aš netgi dar kartą parskaičiau tekstą, ar kartais kur nors neuždaviau klausimo ir Jūsų atstovaujamai institucijai. Pasirodo – ne.

Bet pasinaudosiu proga, nes galiu jos daugiau neturėti, ir paklausiu Jūsų paprastai: viceministre, o ką per šiuos metus ministerijoje nuveikėte, kad būtų šilta žiemos metu namuose ir turėtume užtektinai, ką valgyti, nes dabar, jeigu šilta, tai nėra ką valgyti, o jeigu yra ką valgyti, tai nėra šilta? Kai kurie žmonės to klausia prezidentės, Seimo pirmininkų, o aš kreipiuosi tiesiai pagal priskirtą kompetenciją.

Rubrikoje „Bendraukime“ pamačiau nemažai konvencijų, kitų dokumentų, supratau, kad turiu ten pasigilinti ir viskas bus aišku: šalis suklestės, pensininkai, jaunos šeimos praturtės, nesirgsime, gausime gerai apmokamą darbą, kuriame galėsime betarpiškai bendrauti su kolegomis ir nebijoti dėl mūsų vaikų ateities.

Perskaičiau kai kuriuos teisės aktus, bet neradau atsakymo į klausimus, kuriuos iškėliau savo pirmame straipsnyje ir nesuvokiau Jūsų pateiktų aktų instrumentalumo sprendžiant mano gvildentas problemas. Gerb. viceministre, galbūt Jus nesergate, ir duok Dieve Jums šimtą metų sveikatos, turite duonos ir dešros, kurią gali oriai valgyti žmogus ant stalo, ir turėkite dar trigubai tiek, o aš jums pakartosiu tą patį, ne visiems lemta būti išrinktais ir leisti sau laukti manų iš dangaus: mūsų, Lietuvos lenkų, tūkstančiai, mes minia, kuri šiandien nemoka normaliai nė vienos kalbos, mes žmonės, kurių vengia mūsų kaimynai, mes rėksniai, kurie reikalauja, o ne derasi, mes tie, kas kovoja dėl to, ką galėjome gauti už ačiū, (čia apie tas lenteles aš jums sakau).

Mes nebūsime viceministrais, bet dešrai turėsime užsidirbti savo kupra. Jeigu tos konvencijos, kurias skaitote garsiai, paleis Jūsų siūlomą švietimo mechanizmą, mes atimsime iš savo vaikų teisę oriai, ramiai gyventi savo Tėvynėje, mes ir mūsų vaikai daugumoje bus niekinami, nekenčiami, traktuojami kaip antrarūšiai bedarbiai su akiplėšų etikete. Nežinau, gal Jums netrukdo tai, kad savo laiške paliekate stilistines, gramatines klaidas, kad kalbate netaisyklingai šalyje, kurios Vyriausybėje šiandien dirbate, o man yra svarbu, kaip aš kalbu ir rašau, nors mano darbas ir kuklus.

Aš laikiausi ir laikysiuos nuomonės, kad dėl visko galima sutarti taikiai. Paimkite pavyzdį iš Lietuvos karaimų. Ši karinga praeityje tauta sugebėjo padaryti taip, kad jų vardu būtų pavadinta viena iš pagrindinių mūsų istorinės sostinės – Trakų gatvių, jų kibinus valgo visa Lietuva ir giria visiems, kas atvažiuoja pas mus pasisvečiuoti, jais didžiuojasi ir apie juos pasakoja visi be išimties gidai ir daro tai dar neįvažiavę į Trakus, jų langai atsukti į Lietuvos kunigaikščių pilį, juos gerbia ir jiems neleidžia išnykti, nors jų nebūta čia tiek, kiek mūsų, jie gyvi ir skleidžia savo tradicijas plačiam pasauliui.

Tegul jų vienetai, bet jie Lietuvos istorijos vadovėliuose bus minimi kaip tie, kuriais verta didžiuotis. Ne prievarta, ne grasinimai ir baksnojimai pirštu į konvencijas, ne agresija padėjo jiems išlaikyti savo tautinį identitetą. Taip, žinau, tai didelis menas ir milžiniškas įdirbis pasikeisti taip, kad lietuviai svečiams, turistams kažkada pasakytų, kad Lietuvoje gyvena lenkų kilmės žmonės, jų čia nemažai, žmonės, mylintys savo Tėvynę, daugumoje – išsilavinę ir mokantys abi kalbas, jie buvo ir bus šalia tada, kai reikėjo ir reikės prikelti valstybę kad ir iš pelenų, jie yra žmonės, kuriais mes pasitikime, jie draugiški, tolerantiški ir diskretiški, jie mūsų broliai ir seserys.

Jums reikėjo mano pavardės? O kam? Aš nesiekiu politinės karjeros, man nereikia reklamos, tai labiau aktualu Jums, nes esate politikė. Gera ar bloga reklama, tai vis tiek yra reklama, kaip matau progos pasireklamuoti nepraleidote. Linkiu sėkmės Jūsų politinėje karjeroje, gerb. viceministre, ir tikiu, kad kada nors galėsime draugiškai paspausti viena kitai ranką ir pasijuokti iš praeities klaidų, kurias beje, taisyti dar ne per vėlu.

Publikacija http://bendraukime.lrytas.lt/isklausykite/lenkes-pasiulymas-imkime-pavyzdi-is-lietuvos-karaimu.htm#.U6psSmdZpLA, Nuotrauka www.lrytas.lt archyvas

In: Straipsniai lietuvių kalba | | #